II dalių žiūrovų itin pamėgta tragikomedija gyvuojanti jau du dešimtmečius
Bene didžiausia pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą.
Režisieriai – Rimas Tuminas, Arvydas Dapšys
Pjesės autorius – Marius Ivaškevičius
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė
Kompozitorius – Faustas Latėnas
Vaidina:
POKŠTAS – Tomas Rinkūnas / Ramūnas Cicėnas
SALĖ – Indrė Patkauskaitė
MILĖ – Valda Bičkutė / Agnė Šataitė
HELĖ – Neringa Būtytė / Ilona Kvietkutė
MOTINA – Jūratė Brogaitė
TĖVAS – Almantas Šinkūnas
VERONIKA – Ilona Kvietkutė / Agnė Šataitė
OSKARAS – Mantas Vaitiekūnas
PRANCŪZAS – Vytautas Rumšas (jaun.) / Jokūbas Bareikis / Balys Latėnas/ Tomas Kliukas
STEPONAS – Balys Latėnas / Vytautas Rumšas (jaun.) / Jokūbas Bareikis / Petras Šimonis
STASYS – Balys Latėnas / Vytautas Rumšas (jaun.) / Jokūbas Bareikis / Tomas Kliukas / Povilas Adomaitis
LIETUVIAI – Balys Latėnas, Vytautas Rumšas (jaun.), Jokūbas Bareikis, Tomas Kliukas, Neringa Būtytė, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis, Ilona Kvietkutė
KAREIVIAI – Balys Latėnas, Vytautas Rumšas (jaun.), Jokūbas Bareikis, Tomas Kliukas, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis
KINGKONGAS – Vytautas Rumšas (jaun.) / Mantas Vaitiekūnas
Spektaklis sukurtas pagal šiandien plačiai žinomo lietuvių dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, originaliai, autoironiškai ir intelektualiai pristatančią Lietuvą kaip tam tikrą fenomeną, atskleisdamas autentišką lietuvių požiūrį į save ir į pasaulį. Kūriniui apie lietuviškas utopijas autorius „surado“ unikalią ir nelegendinę XX a. pirmosios pusės asmenybę – geografą, keliautoją, geopolitiką ir visuomenės veikėją Kazį Pakštą. Nujausdamas Lietuvos likimą, jis numatė perkelti ją į kurią nors Afrikos šalį ir ten sukurti „atsarginę“ tėvynę.
Jei pirmojoje režisieriaus Rimo Tumino spektaklio dalyje, verčiančioje publiką nuoširdžiai kvatotis, daugiausia dėmesio skiriama Kazimierui Pokštui (aktoriai Tomas Rinkūnas, Ramūnas Cicėnas) ir jo beprotiškai idėjai „sutelkti lietuvius masinėn emigracijon“ į Afriką, tai antroji labiau priklauso Salei (aktorė Indrė Patkauskaitė), jos dramatiškam likimui, kurios prototipas – jautrioji poetė Salomėja Nėris. „Madagaskare“ tarsi perkuriamas S. Nėries mitas ir Salė paverčiama lygia utopistui K. Pakštui. Antrojoje spektaklio dalyje ataidi ir S. Dariaus ir S. Girėno pilotuotos „Lituanikos“ katastrofa, taip pat – karas, okupacija.
Spektaklyje minimos ir kitos istorinės asmenybės – rašytojo V. Mykolaičio-Putino studentė, S. Nėries bičiulė Emilija Kvedaraitė ir žymus lietuvių kilmės prancūzų rašytojas ir diplomatas O. Milašius, Nobelio premijos laureato rašytojo Č. Milošo pusbrolis.
Anot spektaklio režisieriaus R. Tumino, svarbiausia teatro kūrybai yra išmonė – ne sugalvojimas, kaip daryti tą ar kitą sceną, bet išmonė. Ji leidžia teatrui gimti bet kur. Žiūrovas teatre turi jaustis kaip šventėje, mėgautis prasmių susisluoksniavimu, tačiau kartu nujausti, kad ši šventė neamžina, ji baigsis.