Šventinė RapsodijaN-7
Trukmė: 2 val. 20 min.
Atlikėjai
Lietuvos kamerinis orkestras (LKO)
Sergej Krylov
„Vienas iš penkių iškiliausių šiuolaikinių smuikininkų pasaulyje“ – taip smuikininką Sergejų Krylovą yra apibūdinęs legendinis violončelininkas Mstislavas Rostropovičius. Lapkričio 7 d. žymusis smuiko virtuozas koncertuos Nacionalinėje filharmonijoje ir kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks vieną reikšmingiausių XXI a. koncertų smuikui – Lietuvoje pirmą kartą skambėsiantį garsiojo dirigento ir kompozitoriaus Esa-Pekka Saloneno Koncertą smuikui ir orkestrui. Sergejus Krylovas tarp kitų aukščiausio lygio smuikininkų išsiskiria ne tik išskirtine technika ir virtuoziškumu, bet ir ypatingu garso grožiu, išraiškos intensyvumu bei kerinčiu muzikalumu. Jis nuolat kviečiamas groti žymiausiuose festivaliuose ir koncertų salėse. Pastaraisiais metais Krylovas grojo su Osmo Vänskä diriguojamu Londono filharmonijos orkestru, Jurajaus Valčuhos diriguojamu „Philharmonia Orchestra“, Jukka-Pekka Saraste diriguojamu Monte Karlo filharmonijos orkestru, Fabio Luisi diriguojamu „La Scala“ filharmonijos orkestru, Marin Alsop diriguojamu Karališkuoju filharmonijos orkestru. Taip pat atlikėjas yra griežęs kartu su Karališkuoju filharmonijos, Prancūzijos radijo filharmonijos, Berlyno Vokietijos simfoniniu, Strasbūro filharmonijos, Budapešto festivalio, NHK simfoniniu ir daugybe kitų aukščiausio lygio orkestrų. Taip jo scenos partnerių – pasaulinio garso dirigentai Charles‘is Dutoit, Vasilijus Petrenko, Simone Young, Tõnu Kaljuste, Vladimiras Jurowskis, Andris Poga ir kt. Krylovo įrašų yra išleidusios didžiosios klasikinės muzikos leidyklos „Deutsche Grammophon“, „Sony Classical“ ir EMI. Atlikėjas taip pat įrašė Krzysztofo Pendereckio Koncertą smuikui „Metamorphosen“, diriguojant pačiam kompozitoriui. Šis įrašas tapo svarbia projekto, skirto visų Pendereckio kūrinių įrašymui, dalimi. Krylovo veikla apima ne tik solinę, bet ir dirigento karjerą. Nuo 2008 m. jis yra Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas, taip pat diriguoja įvairiems Europos ir pasaulio orkestrams, o jo repertuaras driekiasi nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Jis yra dirigavęs Lugano Šveicarijos italų orkestrui, Zagrebo filharmonijos, „Kremerata Baltica“, Milano „Pomeriggi Musicali“, Genujos Carlo Felice teatro, Nacionaliniam Taivano simfoniniam ir daugeliui kitų orkestrų.
Pasirodymai Kaune
Kauno valstybinė filharmonija
E. Ožeškienės g. 12
KONCERTŲ CIKLAS „NUO ŠV. KALĖDŲ IKI NAUJŲJŲ METŲ“ 2026 m. gruodžio 26–31 d.
ŠVENTINĖ RAPSODIJA
Atlikėjai: LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas, solistas ir dirigentas SERGEJ KRYLOV (smuikas)
Programoje:
JOHANN SEBASTIAN BACH:
„Brandenburgo koncertas“ Nr. 3 G-dur, BWV 1048
Koncertas smuikui ir orkestrui g-moll, BWV 1056R
JOSEPH HAYDN – Simfonija Nr. 6 D-dur („Rytas“), Hob. I:6
MAURICE RAVEL – rapsodija „Čigonė“ („Tzigane“) smuikui ir orkestrui, M. 76 (Tomo Petrikio orkestruotė smuikui ir styginiams)
Šiame tradiciniame Lietuvos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo, smuikininko, dirigento Sergejaus Krylovo koncerte šventinę dvasią kurs du iškilmingi Johanno Sebastiano Bacho kūriniai,o šviesi Josepho Haydno simfonija ir aistringa Maurice’o Ravelio rapsodija palydės publiką link sėkmingų ir spalvingų ateinančių naujųjų metų.
Apie 1721 m. J. S. Bachas parašė šešis orkestrinius opusus ir dedikavo užsakovui – Brandenburgo markgrafui Christianui Ludwigui. „Šeši koncertai įvairiems instrumentams“, – taip juos įvardijo autorius. Šį vakarą skambės „Brandenburgo koncertas“ Nr. 3 G-dur, BWV 1048, – J. S. Bachas čia neišskiria solistų, o styginių orkestrą suskirstęs partijomis išradingai panaudoja įvairiausias visų styginių terceto sąšaukas. Greta girdėsime vieną populiariausių šio baroko epochos genijaus Koncertų smuikui g-moll, BWV 1056R. Kaip ir kiti kompozitoriai, J. S. Bachas naudojo savo ankstesnių kompozicijų medžiagą naujiems opusams, o šio pirmtakas yra koncertas klavyrui.
Vyriausias Vienos klasicizmo mokyklos atstovas J. Haydnas sukūrė 103 simfonijas, o iš pirmųjų geriausiai žinomos trys (Nr. 6, 7 ir 8), sukurtos 1761 m. ir turinčios programinius pavadinimus „Rytas“, „Vidudienis“ ir „Vakaras“. Tai buvo pirmieji kūriniai, kuriais J. Haydnas prisistatė kunigaikščių Esterházy rūmų kapelai ir publikai. Pavadinimus J. Haydno simfonijoms paprastai suteikdavo draugai arba klausytojai, tad Simfonijos Nr. 6 pavadinimas „Rytas“ siejamas su trumpute, lėta pirmos dalies įžanga, primenančia saulėtekį.
Prancūzų impresionistas M. Ravelis savo rapsodiją „Čigonė“ („Tzigane“) smuikui ir orkestrui pavadino „virtuozišku kūriniu vengriškos rapsodijos stiliumi“. Jį autorius paskyrė vienai garsiausių savo kartos smuikininkių, vengrei Jelly d’Arányi, šioji pirmą kartą jį atliko 1924 m. Londone. Įdomu, kad to meto kritikai išpeikė opusą, pavadinę kiču, pastišu, „instrumentine akrobatika“, o dabar rapsodija pergalingai keliauja per garsiausias pasaulio scenas.