Nors filmo istorija nukelia į 1980-uosius, mažą apleistą Vengrijos kaimelį, laikas čia tarsi neegzistuoja. Bevardžiai filmo herojai gyvena apleistame žemės ūkio mašinų fabrike. Jie praradę visas vertybes, kurios suteiktų pagrindą jų egzistencijai. Tėra vienas troškimas, galintis pralaužti beprasmybę, – noras pabėgti. Kiekvienas herojus kuria pabėgimo planus, tik nė vienas nėra pasirengęs jų įgyvendinti: trūksta pasitikėjimo savimi. Belieka laukti Mesijo, kuris ne tik atleistų nuodėmes, bet ir padėtų išbristi iš varganos kasdienybės. Kino avangardisto Béla Tarro juodoji komedija, vaizduojanti paskutiniuosius komunizmo Vengrijoje pėdsakus, yra laikoma vienu iš reikšmingiausių lėtojo kino pavyzdžių.
