Vilnius Jazz 2026: Claude Tchamitchian (FR), Garfo (PT), T.Kutavičius - K.Jušinskas - K.Gikas - A.Gotesman (LT)

Claude Tchamitchian (Prancūzija)
Claude Tchamitchian - db, composition

Viena kertinių Europos šiuolaikinio džiazo asmenybių, kontrabosininkas ir kompozitorius, grupių lyderis ir prodiuseris, Claude’as Tchamitchianas lankėsi festivalyje „Vilnius Jazz“ 2013-aisiais su prancūzų džiazo pažibomis – Andy Emler’o „Megaoctet“. Šiemet universalus kūrėjas grįžta į Vilnių pristatyti solinio projekto „In Spirit“. Tai dešimtmečius trunkančios jo muzikinės kelionės kulminacija – labai asmeniška išpažintis, kviečianti klausytojus panirti į begalines šio artisto naujų raiškos formų ir savito muzikos grožio paieškas.

C. Tchamitchianas priklauso 10-ojo dešimtmečio pradžioje iškilusiai muzikantų kartai, kuri, sekdama Louisu Sclavisu, iš esmės pakeitė prancūzų naujojo džiazo veidą. „In Spirit“ yra trečiasis kontrabosininko solinis projektas. Tačiau jam pirmą kartą savo karjeroje menininkas muziką kūrė pagal išankstinį pirmavaizdį. Anot autoriaus, tai leido jam išnaudoti esmines instrumento savybes. Ankstesniuose solo darbuose „Jeu d’enfants“ ir „Another Childhood“ C. Tchamitchiano muzikos vizija išryškėjo kūrybos proceso metu.

Įdomu ir tai, kad „In Spirit“ įkvėpė ypatingas instrumentas – į C. Tchamitchiano rankas patekęs legendinio prancūzų džiazo bosininko Jean-François Jenny-Clarko (1944-1998) kontrabosas. Tai sutapo su šio, vieno įtakingiausių Europoje džiazo meistrų mirties 20-mečiu ir simboliškai įprasmino jo atminimą. Specialiai projektui C. Tchamitchianas suderino instrumentą pagal savo sistemą, įgrojo šiuo kontrabosu albumą „In Spirit“ ir aktyviai juo koncertuoja iki šiol.

Gimęs Paryžiuje, armėniškų šaknų turinčioje muzikų šeimoje Claude’as anksti ėmė domėtis džiazu, roku ir klasikine muzika. Jis studijavo kontrabosą Avinjono konservatorijoje, čia susipažino su prancūzų džiazo ikonomis André Jaume ir Rémi Charmassonu ir drauge įgrojo pirmuosius albumus. 1993-aisiais jis išleido savo pirmąjį solinį albumą „Jeu d’enfants“, padėjusį pamatus jo individualiam stiliui.

Lyrizmas ir intymumas, instrumento fizinių savybių ir emocinės raiškos galimybių išmanymas, subtilaus balanso tarp vidinio susitelkimo ir techninės meistrystės, tarp ekspresijos ir griežtos formos paieškos, tradicijų ir modernumo sintezė – per dešimtmečius kontrabosininkas išpuoselėjo savo braižą eksperimentuodamas naujomis formomis, technikomis, muzikos kalba.

C. Tchamitchianas yra ne tik išskirtinis instrumentininkas, bet ir talentingas grupių lyderis bei kompozitorius, kuriam paklūsta įvairiausių sudėčių kolektyvai – nuo duetų iki didelių ansamblių, kuriantis ir muziką šokio projektams, teatrui.

Viena pagrindinių jo spalvingos karjeros kolonų tapo 1993-aisiais suburtas septetas „Lousadzak“, vėliau išaugęs į orkestrą ir 18-kos narių ansamblį. Šio kolektyvo kūryboje susilieja „free“ džiazo, armėniškos ir šiuolaikinės akademinės muzikos įtakos. Kartu su „Lousadzak“ atsirado C. Tchamitchiano prodiusavimo ir įrašų kompanija „Émouvance“, nuo 2012-ųjų rengianti Marselyje kasmetinį šiuolaikinio džiazo, improvizacinės muzikos ir eksperimentinės kūrybos festivalį „Les Emouvantes“.

Per savo karjerą kontrabosininkas vadovavo įvairiausių sudėčių ir dydžių ansambliams, talkino ir talkina daugeliui kolegų jų projektuose. Jis bendradarbiavo su daugybe džiazo ir improvizacinės muzikos grandų, tarp jų – Ericu Watsonu, Andy Sheppardu, Dave’u Liebmanu, André Jaume, Marcu Ducret, Matu Maneri, Micheliu Portalu, Ray Andersonu, Henri Texier, Philu Mintonu, Kentu Carteriu, Johnu Tchicaï, Jimmy Guiffre, Joe McPhee, Dauniku Lazro.

Garfo (Portugalija)
Bernardo Tinoco - sax
João Almeida - tp
João Fragoso - db
João Sousa - dr

T.Kutavičius-K.Jušinskas - K.Gikas - A.Gotesman (Lietuva)
Tomas Kutavičius - p
Kazimieras Jušinskas - saxes
Kristupas Gikas - turntable, fl
Arkady Gotesman - dr, perc

Garfo (Portugal)
Bernardo Tinoco - sax
João Almeida - tp
João Fragoso - db
João Sousa - dr

2019-aisiais susibūręs kvartetas vienija jauniausios kartos muzikos talentus iš Lisabonos, anot kritikų, pranašaujančius naują Portugalijos džiazo pakilimą. 2021 m. Portugalijos džiazo festivalyje „Festa do Jazz“ kvartetas pelnė „Metų proveržio“ apdovanojimą už debiutinį albumą „Garfo“. Jis buvo nominuotas ir geriausio metų džiazo albumo kategorijoje svarbiausiuose Portugalijos muzikos apdovanojimuose „Play“ (2022 m.). Antrasis studijinis grupės albumas „Órdia“ pasirodė 2024-aisiais.

„Garfo“ vadovauja saksofonininkas B. Tinoco, o ansamblio repertuarą kuria visi jo nariai. Novatoriška, kupina spontaniškų improvizacijų kvarteto muzika stebina branda ir netgi verčia pasitempti vyresniuosius muzikantų kolegas.

Grupė užkariavo ne tik vietos scenas, bet sėkmingai prisistatė ir Ispanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose.

„Garfo“ lyderis Bernardo Tinoco yra vienas talentingiausių ir perspektyviausių jaunosios kartos Portugalijos džiazo bei laisvosios improvizacijos saksofonininkų. Lisabonos aukštosios muzikos mokyklos (Escola Superior de Música de Lisboa) absolventas šiuo metu tęsia studijas Kopenhagos ritminės muzikos konservatorijoje.

Būtent studijos Danijoje tapo impulsu saksofonininko tarptautinei karjerai. Kopenhagoje jis įkūrė savo pirmąjį autorinį kvartetą „Creature Close-up“, su kuriuo aktyviai koncertuoja Danijoje ir Portugalijoje.

B. Tinoco yra džiazo ir improvizacinės muzikos puoselėtojus vienijančios Portugalijos asociacijos „Rubalo Music“ narys, bendradarbiauja su ryškiausiais portugalų džiazo kūrėjais – André Carvalho, André Fernandesu, Carlosu Barreto, Diogo Alexandre’u, Filipe Melo, Gonçalo Marquesu, João Hasselbergu ir daugeliu kitų. Su multiinstrumentininku Tomu Macielu jis yra išleidęs albumą.

Muzikas taip pat groja orkestruose „Orquestra de Jazz do Hot Club de Portugal“ ir „Orquestra Jazz de Setúbal“, pasirodė solo su „Orquestra de Jazz de Matosinhos“ dalyvaudamas programoje „Nauji talentai“, bendradarbiauja su garsiais Portugalijos dainininkais ir afrikietiškos muzikos grupėmis.

Trimitininkas, kompozitorius ir garso inžinierius João Almeida, be „Garfo“, groja grupėse „Peachfuzz“, „Chão Maior“, „Lucifécit“, „Gonzo“, trio „Pocus“. Su įvairiais kolektyvais jis išmaišė Portugalijos džiazo scenas, gastroliavo daugelyje Europos šalių ir Japonijoje.

Koncertai ir įrašai suvedė trimitininką su visa plejada muzikos grandų, tarp jų – Nate’u Wooley, Peteriu Evansu, Michaelu Formaneku, Tomasu Fujiwara, Mary Halvorson, Alexanderiu Hawkinsu, Johnu O’Gallagheriu, Akira Sakata. Kaip garso inžinierius jis dirbo su Johnu Edwardsu, Audrey Chen, Henriku Munkeby Nørstebø, Philu Mintonu, Norberto Lobo, João Lobo.

Nuo 2022-ųjų J. Almeida plėtoja solinį projektą „Hocus“, kuriame groja elektroniškai transformuotu trimitu. Pasirodė jau keli skaitmeniniai ir vienas fizinis šio projekto albumas.

Trimitininkas yra asociacijos „Rubalo Music“ narys, dalyvauja eksperimentinės muzikos leidyklų veikloje, yra vienos naujausių „Coração De Boi“ steigėjas, taip pat organizuoja koncertus, festivalius ir kitus renginius.

João Fragoso studijavo Lisabonos aukštojoje muzikos mokykloje džiazo kontrabosą, bet valdo ir gitarą, elektrinį bosą bei kitus instrumentus.

Be „Garfo“, jis groja džiazo ir improvizacinės muzikos grupėse „Mova Dreva“, „Godu“, „Orquestra Jazz de Estarreja“, vadovauja savo kvintetui, su kuriuo išleido albumą, taip pat groja alternatyvaus roko grupėje „Duques do Precariado“, talkina autorinių dainų ir edukacinėse programose, kaip kompozitorius ir atlikėjas dalyvauja teatro projektuose.

J. Fragoso yra asociacijos „Porta-Jazz“ vykdantysis prodiuseris ir „Robalo Music“ narys.

Būgnininkas João Sousa studijavo džiazą ir šiuolaikinę muziką Lisabonos universitete „Universidade Lusíada“ ir džiazo mušamuosius Hagos karališkojoje konservatorijoje, įgrojo tuo metu du albumus kaip kviestinis muzikantas, laimėjo antrąją vietą prestižiniame jaunųjų džiazo talentų konkurse Nyderlanduose „Leiden Jazz Award“.

Kartu su gitaristu Pedro Branco jis vadovauja projektui „Old Mountain“, į kurį įtraukė daug kūrybingų Portugalijos menininkų. Projektas pagarsėjo kaip dinamiškas kūrybinis eksperimentas, įamžintas trijuose albumuose.

Be „Old Mountain“ ir „Gorfo“, būgnininkas groja projektuose „Branco toca Marco Paulo“, „Habitat“, bendradarbiauja su kontrabosininku Pietro Paris, saksofonininku Desidério Lázaro bei kitais kūrėjais, užsiima pedagogine veikla.