Kalėdos su Lietuvos kameriniu orkestru ir Sergejumi KrylovuN-7
Trukmė: 2 val.
Atlikėjai
Lietuvos kamerinis orkestras (LKO)
Sergej Krylov
„Vienas iš penkių iškiliausių šiuolaikinių smuikininkų pasaulyje“ – taip smuikininką Sergejų Krylovą yra apibūdinęs legendinis violončelininkas Mstislavas Rostropovičius. Lapkričio 7 d. žymusis smuiko virtuozas koncertuos Nacionalinėje filharmonijoje ir kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks vieną reikšmingiausių XXI a. koncertų smuikui – Lietuvoje pirmą kartą skambėsiantį garsiojo dirigento ir kompozitoriaus Esa-Pekka Saloneno Koncertą smuikui ir orkestrui. Sergejus Krylovas tarp kitų aukščiausio lygio smuikininkų išsiskiria ne tik išskirtine technika ir virtuoziškumu, bet ir ypatingu garso grožiu, išraiškos intensyvumu bei kerinčiu muzikalumu. Jis nuolat kviečiamas groti žymiausiuose festivaliuose ir koncertų salėse. Pastaraisiais metais Krylovas grojo su Osmo Vänskä diriguojamu Londono filharmonijos orkestru, Jurajaus Valčuhos diriguojamu „Philharmonia Orchestra“, Jukka-Pekka Saraste diriguojamu Monte Karlo filharmonijos orkestru, Fabio Luisi diriguojamu „La Scala“ filharmonijos orkestru, Marin Alsop diriguojamu Karališkuoju filharmonijos orkestru. Taip pat atlikėjas yra griežęs kartu su Karališkuoju filharmonijos, Prancūzijos radijo filharmonijos, Berlyno Vokietijos simfoniniu, Strasbūro filharmonijos, Budapešto festivalio, NHK simfoniniu ir daugybe kitų aukščiausio lygio orkestrų. Taip jo scenos partnerių – pasaulinio garso dirigentai Charles‘is Dutoit, Vasilijus Petrenko, Simone Young, Tõnu Kaljuste, Vladimiras Jurowskis, Andris Poga ir kt. Krylovo įrašų yra išleidusios didžiosios klasikinės muzikos leidyklos „Deutsche Grammophon“, „Sony Classical“ ir EMI. Atlikėjas taip pat įrašė Krzysztofo Pendereckio Koncertą smuikui „Metamorphosen“, diriguojant pačiam kompozitoriui. Šis įrašas tapo svarbia projekto, skirto visų Pendereckio kūrinių įrašymui, dalimi. Krylovo veikla apima ne tik solinę, bet ir dirigento karjerą. Nuo 2008 m. jis yra Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas, taip pat diriguoja įvairiems Europos ir pasaulio orkestrams, o jo repertuaras driekiasi nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Jis yra dirigavęs Lugano Šveicarijos italų orkestrui, Zagrebo filharmonijos, „Kremerata Baltica“, Milano „Pomeriggi Musicali“, Genujos Carlo Felice teatro, Nacionaliniam Taivano simfoniniam ir daugeliui kitų orkestrų.
Pasirodymai Vilniuje
Lietuvos nacionalinė filharmonija
Aušros Vartų g. 5
Atlikėjai: LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas, solistas ir dirigentas SERGEJ KRYLOV (smuikas)
Programa: JOHANN SEBASTIAN BACH – „Brandenburgo koncertas“ Nr. 3 G-dur, BWV 1048; Koncertas smuikui ir orkestrui g-moll, BWV 1056R
JOSEPH HAYDN – Simfonija Nr. 6 D-dur („Rytas“), Hob. I:6
MAURICE RAVEL – Rapsodija „Čigonė“ („Tzigane“) smuikui ir orkestrui, M. 76 (Tomo Petrikio orkestruotė smuikui ir styginiams) Šiame tradiciniame kalėdiniame Lietuvos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo, smuikininko, dirigento Sergejaus Krylovo koncerte Kalėdų dvasią sukurs du Johanno Sebastiano Bacho kūriniai. Apie 1721 m. jis parašė šešis orkestrinius opusus ir dedikavo užsakovui – Brandenburgo markgrafui Christianui Ludwigui. „Šeši koncertai įvairiems instrumentams“, – taip juos įvardijo autorius. Šį vakarą skambės „Brandenburgo koncertas“ Nr. 3 G-dur, BWV 1048 – Bachas čia neišskiria solistų, o styginių orkestrą suskirstęs partijomis išradingai panaudoja įvairiausias visų styginių trio sąšaukas. Dar girdėsime vieną populiariausių Bacho Koncertų smuikui g-moll, BWV 1056R. Kaip ir kiti kompozitoriai, Bachas naudojo savo ankstesnių kompozicijų medžiagą naujiems opusams, o šio pirmtakas yra koncertas klavyrui.
Vyriausias Vienos klasicizmo mokyklos atstovas Josephas Haydnas sukūrė 103 simfonijas, o iš pirmųjų geriausiai žinomos trys (Nr. 6, 7 ir 8), sukurtos 1761 m. ir turinčios programinius pavadinimus „Rytas“, „Vidudienis“ ir „Vakaras“. Tai buvo pirmieji kūriniai, kuriais Haydnas prisistatė kunigaikščių Esterházy rūmų kapelai ir publikai. Pavadinimus Haydno simfonijoms paprastai suteikdavo draugai arba klausytojai, tai Simfonijos Nr. 6 pavadinimas „Rytas“ siejamas su pirmos dalies trumpute lėta įžanga, primenančia saulėtekį.
Prancūzų impresionistas Maurice’as Ravelis savo rapsodiją „Čigonė“ („Tzigane“) smuikui ir orkestrui pavadino „virtuozišku kūriniu vengriškos rapsodijos stiliumi“. Jį autorius paskyrė vienai garsiausių savo kartos smuikininkių, vengrei Jelly d’Arányi, šioji pirmą kartą jį atliko 1924 m. Londone. Įdomu, kad to meto kritikai išpeikė opusą, pavadinę kiču, pastišu, „instrumentine akrobatika“, o dabar rapsodija pergalingai keliauja per garsiausias pasaulio scenas.