LKO 66-ojo koncertų sezono atidarymas. Audra ir veržimasisN-7
Trukmė: 2 val.
Atlikėjai
Lietuvos kamerinis orkestras (LKO)
Sergej Krylov
„Vienas iš penkių iškiliausių šiuolaikinių smuikininkų pasaulyje“ – taip smuikininką Sergejų Krylovą yra apibūdinęs legendinis violončelininkas Mstislavas Rostropovičius. Lapkričio 7 d. žymusis smuiko virtuozas koncertuos Nacionalinėje filharmonijoje ir kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks vieną reikšmingiausių XXI a. koncertų smuikui – Lietuvoje pirmą kartą skambėsiantį garsiojo dirigento ir kompozitoriaus Esa-Pekka Saloneno Koncertą smuikui ir orkestrui. Sergejus Krylovas tarp kitų aukščiausio lygio smuikininkų išsiskiria ne tik išskirtine technika ir virtuoziškumu, bet ir ypatingu garso grožiu, išraiškos intensyvumu bei kerinčiu muzikalumu. Jis nuolat kviečiamas groti žymiausiuose festivaliuose ir koncertų salėse. Pastaraisiais metais Krylovas grojo su Osmo Vänskä diriguojamu Londono filharmonijos orkestru, Jurajaus Valčuhos diriguojamu „Philharmonia Orchestra“, Jukka-Pekka Saraste diriguojamu Monte Karlo filharmonijos orkestru, Fabio Luisi diriguojamu „La Scala“ filharmonijos orkestru, Marin Alsop diriguojamu Karališkuoju filharmonijos orkestru. Taip pat atlikėjas yra griežęs kartu su Karališkuoju filharmonijos, Prancūzijos radijo filharmonijos, Berlyno Vokietijos simfoniniu, Strasbūro filharmonijos, Budapešto festivalio, NHK simfoniniu ir daugybe kitų aukščiausio lygio orkestrų. Taip jo scenos partnerių – pasaulinio garso dirigentai Charles‘is Dutoit, Vasilijus Petrenko, Simone Young, Tõnu Kaljuste, Vladimiras Jurowskis, Andris Poga ir kt. Krylovo įrašų yra išleidusios didžiosios klasikinės muzikos leidyklos „Deutsche Grammophon“, „Sony Classical“ ir EMI. Atlikėjas taip pat įrašė Krzysztofo Pendereckio Koncertą smuikui „Metamorphosen“, diriguojant pačiam kompozitoriui. Šis įrašas tapo svarbia projekto, skirto visų Pendereckio kūrinių įrašymui, dalimi. Krylovo veikla apima ne tik solinę, bet ir dirigento karjerą. Nuo 2008 m. jis yra Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas, taip pat diriguoja įvairiems Europos ir pasaulio orkestrams, o jo repertuaras driekiasi nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Jis yra dirigavęs Lugano Šveicarijos italų orkestrui, Zagrebo filharmonijos, „Kremerata Baltica“, Milano „Pomeriggi Musicali“, Genujos Carlo Felice teatro, Nacionaliniam Taivano simfoniniam ir daugeliui kitų orkestrų.
Pasirodymai Vilniuje
Lietuvos nacionalinė filharmonija
Aušros Vartų g. 5
Atlikėjai: LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas, solistas ir dirigentas SERGEJ KRYLOV (smuikas)
Programa: ANTONIO VIVALDI – Koncertas smuikui ir orkestrui, op. 8, Nr. 5, RV 253, „La Tempesta di Mare“ („Audra jūroje“)
NICCOLÒ PAGANINI – Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 3 E-dur, MS 50 (Tomo Petrikio aranžuotė styginių orkestrui)
WOLFGANG AMADEUS MOZART – Simfonija Nr. 40 g-moll, KV 550 „Klasikinei simfonijai suteiktas gana intymus skambesys, orkestro nariai kartu grožėjosi šiuo šedevru ir natūraliai jį perteikė. Ilgametis meno vadovo darbas su iškiliu kolektyvu davė savo vaisių, ir atrodė, kad bendra vieninga interpretacija, muzikavimo lengvumas pasiekiamas net ne dirigento mostu, o mintimi – taip jautriai muzikantai atsiliepė į vedimą. Tokio lygmens vadovavimas rodo atrasto kūrybinio stiliaus tikslumą ir gyvastingumą, nors po koncerto kalbintas Sergejus Krylovas orkestro evoliuciją įvardijo kaip gradus ad parnasum, tai yra kopimą laiptais į dangiškas viršūnes, o tie laipteliai, žinia, muzikoje niekada nesibaigia...“ – taip Daiva Tamošaitytė rašo apie Lietuvos kamerinį orkestrą ir jo meno vadovą, smuikininką ir dirigentą S. Krylovą. Savo 66-ąjį sezoną šie menininkai pradeda koncertu, kuriame skambės trijų stilių – baroko, klasicizmo ir romantizmo – muzika.
Šį vakarą girdime du koncertus smuikui. XVII–XVIII a. italų baroko muziką reprezentuoja Antonio Vivaldi, kaip atlikėjas ir kompozitorius daug naujovių pritaikęs kurdamas savitą smuikavimo stilių, jį originaliai įprasmina šviesus, ryškus, teatrališkumo kupinas Koncertas smuikui ir orkestrui, RV 253, „La Tempesta di Mare“ („Audra jūroje“), pirmąkart publikuotas 1725 metais.
Italų virtuozas Niccolò Paganini muzikos istorijoje pirmiausia figūruoja kaip įspūdingiausias gastroles po Europą rengusi smuiko žvaigždė. Paganini talentas, regis, gerokai pranoko žmogaus išgales, jis buvo ne tik virtuozas, bet ir naujo, romantinio, atlikimo stiliaus pradininkas ir kompozitorius. Šeši novatoriški jo smuiko koncertai labai paveikė instrumentinio koncerto raidą. Tobulai išmanęs instrumento galimybes, Paganini neregėtai drąsiai naudojo visus grojimo smuiku technikos būdus. 1826 m. sukurtas Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 3 E-dur – didelės apimties, itin virtuoziškas kūrinys – po N. Paganini mirties 1840-aisiais nebuvo atliekamas daugiau kaip šimtmetį, kol buvo iš naujo atrastas XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Antroje koncerto dalyje skambančios 1788 m. Wolfgango Amadeus Mozarto sukurtos, populiariosios Simfonijos Nr. 40 g-moll muzikinių vaizdų vienovė jaudina subtiliausiomis emocijomis ir ne veltui lyginama su J. W. Goethe’s romanu „Jaunojo Verterio kančios“ (1774). Abu kūriniai perteikia padidėjusį emocinį jautrumą, būdingą to meto asmenybei, pasinėrusiai į „Audros ir veržimosi“ judėjimą.