Skenduolių skaičiuotė

Trys tos pačios giminės moterys, visos vardu Sisė Kolpits, gyvena pasaulyje, kuriame kasdienybė paklūsta savitoms taisyklėms, o rimčiausi gyvenimo įvykiai persipina su žaidimu. Jų likimai susikerta su ekscentrišku miestelio pareigūnu, kurio pomėgis skaičiuoti, klasifikuoti ir kurti tvarką tampa neatsiejama šios istorijos dalimi. Režisierius pasakojimą dėlioja tarsi galvosūkį, pilną pasikartojančių motyvų, netikėtų sąsajų ir juodojo humoro. Filmo veikėjai nuolat balansuoja tarp komedijos ir tragedijos, o kasdieniai veiksmai įgauna ritualinį, beveik mitologinį pobūdį. Programos kontekste filmas išsiskiria kaip ironiškas bei provokuojantis pasakojimas apie moteris, atsisakančias paklusti nusistovėjusiai tvarkai. Trys moterys egzistuoja pasaulyje, kuriame vyrai mėgina kurti taisykles, tačiau būtent moterų veiksmai nuolat išveda šią tvarką iš pusiausvyros. Režisierius sąmoningai žaidžia su tradiciniais moteriškumo vaizdiniais, paversdamas savo herojes ne geismo objektais, o pasakojimo ir jo taisyklių kūrėjomis. Vanduo čia veikia kaip bausmės, apsivalymo ir transformacijos vieta, kurioje nugrimzta ir nusistovėjusios galios struktūros.