Žvėrių karnavalas
Trukmė: 1 val.
Atlikėjai
Lietuvos kamerinis orkestras (LKO)
Sergej Krylov
„Vienas iš penkių iškiliausių šiuolaikinių smuikininkų pasaulyje“ – taip smuikininką Sergejų Krylovą yra apibūdinęs legendinis violončelininkas Mstislavas Rostropovičius. Lapkričio 7 d. žymusis smuiko virtuozas koncertuos Nacionalinėje filharmonijoje ir kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks vieną reikšmingiausių XXI a. koncertų smuikui – Lietuvoje pirmą kartą skambėsiantį garsiojo dirigento ir kompozitoriaus Esa-Pekka Saloneno Koncertą smuikui ir orkestrui. Sergejus Krylovas tarp kitų aukščiausio lygio smuikininkų išsiskiria ne tik išskirtine technika ir virtuoziškumu, bet ir ypatingu garso grožiu, išraiškos intensyvumu bei kerinčiu muzikalumu. Jis nuolat kviečiamas groti žymiausiuose festivaliuose ir koncertų salėse. Pastaraisiais metais Krylovas grojo su Osmo Vänskä diriguojamu Londono filharmonijos orkestru, Jurajaus Valčuhos diriguojamu „Philharmonia Orchestra“, Jukka-Pekka Saraste diriguojamu Monte Karlo filharmonijos orkestru, Fabio Luisi diriguojamu „La Scala“ filharmonijos orkestru, Marin Alsop diriguojamu Karališkuoju filharmonijos orkestru. Taip pat atlikėjas yra griežęs kartu su Karališkuoju filharmonijos, Prancūzijos radijo filharmonijos, Berlyno Vokietijos simfoniniu, Strasbūro filharmonijos, Budapešto festivalio, NHK simfoniniu ir daugybe kitų aukščiausio lygio orkestrų. Taip jo scenos partnerių – pasaulinio garso dirigentai Charles‘is Dutoit, Vasilijus Petrenko, Simone Young, Tõnu Kaljuste, Vladimiras Jurowskis, Andris Poga ir kt. Krylovo įrašų yra išleidusios didžiosios klasikinės muzikos leidyklos „Deutsche Grammophon“, „Sony Classical“ ir EMI. Atlikėjas taip pat įrašė Krzysztofo Pendereckio Koncertą smuikui „Metamorphosen“, diriguojant pačiam kompozitoriui. Šis įrašas tapo svarbia projekto, skirto visų Pendereckio kūrinių įrašymui, dalimi. Krylovo veikla apima ne tik solinę, bet ir dirigento karjerą. Nuo 2008 m. jis yra Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas, taip pat diriguoja įvairiems Europos ir pasaulio orkestrams, o jo repertuaras driekiasi nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Jis yra dirigavęs Lugano Šveicarijos italų orkestrui, Zagrebo filharmonijos, „Kremerata Baltica“, Milano „Pomeriggi Musicali“, Genujos Carlo Felice teatro, Nacionaliniam Taivano simfoniniam ir daugeliui kitų orkestrų.
Pasirodymai Vilniuje
Lietuvos nacionalinė filharmonija
Aušros Vartų g. 5
Atlikėjai: LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov)
Solistai:
LUKAS GEDVILAS (fortepijonas)
NERINGA VALUNTONYTĖ (fortepijonas)
Dirigentas MODESTAS BARKAUSKAS
Koncertą veda JOMANTĖ ŠLEŽAITĖ-PAUKŠTĖ
Programoje– Camille’io Saint-Saënso fantazija „Žvėrių karnavalas“ dviem fortepijonams ir orkestrui Prancūzų kompozitoriaus Camille’io Saint-Saënso fantazija „Žvėrių karnavalas“ – tai programinė siuita iš keturiolikos pjesių, trykštanti humoru, kupina taiklių žanrinių vaizdelių.
Kompozitorius ją sukūrė 1886 m. kaip pokštą bičiulių atlikėjų koncertui, turinčiam įvykti per Užgavėnes. Vėliau Saint-Saënsas uždraudė spausdinti ir viešai atlikti šį proginį kūrinį, nenorėdamas būti apšauktas „nerimtos“ muzikos kūrėju. Neuždraudė jis vienintelės „Gulbės“, ir ši bemat išpopuliarėjo. O visas „Žvėrių karnavalas“ iki kompozitoriaus mirties 1921 m. buvo atliekamas tik privačiose erdvėse.
Trumpoje fortepijonų grojamoje „Liūto introdukcijoje“ egzotiška tema imituoja liūto riaumojimą. „Vištos ir gaidžiai“ – labai tikroviški, jiems įkandin neįtikėtinai greit šuoliuoja „Mulai“, sudarydami kontrastą gremėzdiškiems „Vėžliams“, kurių kankanas skamba kuo lėčiausiu tempu. „Dramblį“ pristato šmaikštaujantis kontrabosas, jis nerangiai groja grakščią ir subtilią Hectoro Berliozo „Silfidžių baleto“ melodiją. Fortepijonai imituoja kaprizingus „Kengūrų“ šuolius, po jų prieš mūsų akis iškyla „Akvariumas“. „Ilgaausius personažus“ – kritikus – apibūdina šaižūs švilpukai ir asilų bliovimas. Fortepijonai ir klarnetas vaizduoja „Gegutę“, o fleita kuria viso „Paukščių narvo“ paveikslą. „Pianistai“, kurių paprastai zoologijos sode nepamatysi, pabrėžtinai akcentuodami, mokosi gamas. Po jų skambančios „Fosilijos“ kuria antikos įvaizdį. Klausydami violončelės griežiamos „Gulbės“, mintyse regime baleriną. Fantazija baigiasi apibendrinančiu finalu.